prijausti

prijausti
1 prijaũsti, prijaũčia, prìjautė tr. 1. pajausti, pajusti: Jaũste prijaũčia (prisijaũčia) ana (merga) kliautinga ėsanti J. | refl.: Prisijaučiąs SD37. Kaltės neprisijautė (= nesujautė) V.Kudir. Ne tiktai girdim apie karus, bet ir būtinai prisijaučiam KlM1698. Kas prisijaustų sąžinioje neteisingai esąs artymą apmelavęs A.Baran. 2. KII325 nujausti, kiek numanyti: Mano širdis prijaũčia KI43. Aš prijaučiù ko pikto KI43. Katinas speigą prìjauta – lipa ant pečiaus Šts. Jis lyg ką prijaučia BsMtI174. Mano širdis prijautė tą nelaimę J. Ar tavo širdis nieko neprijaučia? Srv. Oi ir prijautė mano širdelė mergelę tinginėlę (d.) Zp. Oi ir prìjautė mano širdelė berneliui rūpestėlį DvD215. Jau prijautė širdis mano – neilgai čia būsiu Jz. Prijautė artinantis myrį prš. Neprijautė, kad taip arti yr širdys jos seserų V.Kudir. Ir vėla pradėjo senis kalbėti, tarytum prijausdamas Ašb. | refl.: Ale jau mat prisìjautė, kad mirtis Ll. Ar tu nieko neprisijautì (ar nesijauti kalta)? Alk. 3. užjausti, paguosti: Kas gi mane prijautė, kai bėdoj buvau! Dbk. Smūtką drauge prijaučiąs LC1883,5. ^ Sotus neprijaučia alkaną V625. | refl. tr.: Broliai viens kitą prisìjautė Kp. 4. intr. pritarti: Mums prijaučia ir mus remia visi priešakiniai bei dorieji pasaulio žmonės sp. Kviečiame atsilankyti narius ir prijaučiančius . \ jausti; apjausti; atjausti; įjausti; išjausti; nujausti; pajausti; perjausti; prajausti; prijausti; sujaūsti; užjausti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • prijausti — prijaũsti vksm. Bróliai vienas ki̇̀tą pri̇̀jautė …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • prijautimas — prijautìmas sm. (2) 1. → 1 prijausti 2: Ką pirma jausti, apie ką pirma prijautìmą turėti KII325. Širdį spaudžia didės nelaimės prijautimas V.Kudir. Širdies prijautìmas K. Pats žmogaus prijautimas pasako, kiek kam sveika ore vėdintis rš.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • akis — akìs sf. (4) 1. regėjimo organas: Ãkys mėlynos, melsvos, juodos, rudos, pilkos, žalsvos, tamsios Rm. Kęstutis lyties buvo aukštos, sausas, akys žiburiuojančios, skaisčio veido S.Dauk. Balkšvos ãkys (išgėręs), ką jis bematys? Kp. Vaiko ãkies… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apjausti — 1 apjaũsti, apjaũčia, àpjautė tr. nujausti, numanyti: Traukia tenai, kame apjaučia būrį laukinių [dramblių] Blv. Daugiau dainų neapjaučiù, t. y. nemoku J. | refl.: Apžadas padarytas be apmąstymo ir neapsijaučiant (nesąmoningai) srš. jausti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atjausti — 1 atjaũsti, atjaũčia (àtjaučia), àtjautė tr. 1. jausti, pajausti, justi: [Bėdas] kūnas tuojau atjaučia ir serga Blv. [Vokiečiai] vokiškai atjaučia ir vokiškai elgiasi prš. 2. nujausti, numanyti: Mano širdis àtjaučia [nelaimę] Lp. Kodėl gi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išjausti — 1 išjaũsti, išjaũčia (ìšjaučia), ìšjautė tr. išgyventi jausmais: Ištisos Europos tautos giliai išjaustais širdingais žodžiais, dainom ir sakmėm šlovina savo išlaisvintojos – Tarybinės Armijos karius (sov.) sp. Niekur dar tokios atrakcijos… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • jausti — 1 jaũsti, jaũčia (jaũta ž.), jaũtė tr. BŽ614; R118, M 1. justi išorinius ir vidinius dalykus: Oro permainą aš savo kauluose jaučiu P.Cvir. Jis nieko nebejaučia, nieko nebegirdi rš. Aš jaučiù vėją pučiant K. Aš jaučiù skaudėjimą K. Nejaučiu …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nujausti — 1 nujaũsti, nujaũčia (nùjaučia), nùjautė 1. tr. M, FT numanyti, žinoti (iš anksto): Proletariatas jauste nujausdavo, kad politinė laisvė yra reikalinga jam, reikalinga labiausiai jam, nors ji betarpiškai sustiprins ir suorganizuos buržuaziją… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pajausti — 1 pajaũsti, pajaũčia, pàjautė tr. 1. FT jausmais pajusti, suvokti: Kaip gera, kai brolišką petį pajauti! sp. Marė pajautė, jog padarė blogai rš. Nepamatomas, nepajaučiamas, neprisekamas SD174. Ar pàjautėt orą (įleidus šviežio)? Vlkv. Aš tik… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • perjausti — 1 perjausti tr. perdėm pajausti, pergyventi: Grįžta paprastas, kasdieninis, bet kūrybiškai perjaustas ir meniškai apdailintas žodis K.Kors. Vaikas omine perjaučia kitą ir visiškai teisingai jį įvertina Vaižg. Liaudies paveikslų siužetai meno… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”